PROBLEMŲ SPRENDIMU GRINDŽIAMAS MOKYMASIS
Problemų sprendimų grindžiamas mokymasis (angl. problem-based learning, PBL) – tai vienas iš įrodytų konstruktyvistinės pedagogikos metodų. Pirmą kartą šis metodas buvo panaudotas 1960 m. klinikiniams atvejams tirti Kanados McMaster universitete.
Vienoje iš populiariausių konstruktyvistinės pedagogikos išvadoje teigiama,kad naujos informacijos naudos suvokimas yra būtina žinių integravimo sąlyga. Mokiniai, dirbdami mažomis grupėmis, aktyviai įsitraukia į problemų sprendimu grindžiamo mokymosi procesą. Čia svarbiausią vaidmenį vaidina individualus mąstymas ir komunikavimas su kitais grupės nariais. Grupėse vykstančios diskusijos bei debatai ir dalijimasis patirtimi bei žiniomis prisideda prie problemų sprendimo įgūdžių tobulinimo.
Taikant šį metodą, mokiniai imasi analizuoti ir suprasti konkrečią problemą. Tada mokinių grupės nariai susirenka ir sistemina su problema susijusią informaciją. Grupė, bandydama pasiekti bendrą sutarimą, prieina prie teisingos arba klaidingos išvados. Šiame etape vienodai svarbus tiek individualus, tiek komandinis darbas. Kiekviena grupė pristato problemos sprendimą, kuris vėliau svarstomas ir vertinamas.
Remiantis problemų sprendimų pagrįstu mokymu, tiek mokytojai, tiek mokiniai turi naujai pažvelgti į problemą ir taikyti kitokius darbo metodus. Tai reiškia, kad pasiruošimo ir klasės užduotys skiriasi nuo tradicinių.
Problemų sprendimų grindžiamo mokymosi etapai:
Pasirengimas
Darbas atliekamas mažomis grupėmis. Kiekvieną grupę sudaro 4–7 nariai, atsižvelgiant į klasės mokinių skaičių ir nagrinėjamą temą. Mokytojo skiriamos užduotys turi būti motyvuojančios, įdomios ir susietos su realaus gyvenimo situacijomis. Be problemos apibūdinimo, taip pat labai svarbu nurodyti laiko terminą ir laukiamą darbo rezultatą (pavyzdžiui, paskaita, modelis, programa ir t.t.).
Problemos analizė
Kaip ir kituose grupiniu darbu paremtuose metoduose, grupėje turi būti paskirstomi vaidmenys, tokie kaip moderatorius, kalbėtojas ir laiko skaičiuotojas. Tada grupė aptaria problemos sprendimo būdus ir galimus uždavinius. Labai svarbu, kad visi grupės nariai aktyviai analizuotų ir aptartų visus aspektus, padėsiančius rasti problemos sprendimą.
Taigi, mokytojo vaidmuo yra svarbesnis ankščiau minėtuose procesuose nei problemų sprendimu grindžiamo mokymosi atveju. Mokytojas yra kuratorius, informacijos šaltinis ir konsultantas, tačiau nedalyvauja grupės susitikimuose.
Tikslų nustatymas
Po spontaniškos diskusijos grupė privalo pasiekti sutarimu pagrįstus sprendimus dėl konkrečių veiklų (pavyzdžiui, tyrimų, eksperimentų, literatūros, interviu), kurios turės būti įgyvendintos per tam tikrą laiko tarpą. Tuomet keliamos hipotezes ir atsakymai į klausimus.
Nustatę tikslus ir uždavinius, mokiniai aptaria planą ir pasiskirsto atsakomybę už užduotis.
Sprendimas
Šio etapo dalį sudaro į problemos sprendimą orientuotas paskirtų užduočių įgyvendinimas pasitelkus tiek individualų, tiek grupinį darbą. Remiantis apibrėžtimi, problemų sprendimu grindžiamo mokymosi procesas yra gana linijinis, tačiau priklauso nuo faktinių situacijų; grupės, esant poreikiui, gali grįžti į ankstesnius etapus ir pakartotinai atlikti tam tikrus ciklinius darbus.
Sintezė
Pagrindinį problemos sprendimo etapą sudaro glaustas problemos apibūdinimas ir tinkamas jos pristatymas kitoms grupėms. Šiame etape mokiniai identifikuoja naujas sąvokas ir žinias, kurias įgijo proceso metu. Ši dalis labai svarbi, nes tai darydami mokiniai suvokia ne tik sukurtą „išorinį“ produktą, bet ir savo indėlį. Taip pat labai svarbu, kad darbo procesą apžvelgtų ir įvertintų visi grupės nariai.
Remiantis tradiciniu požiūriu į ugdymą, mokytojai pirmiausia supažindina mokinius su mokymosi medžiaga ir tuomet bando pritaikyti šią medžiagą praktikoje. Taikant problemų sprendimu grindžiamą mokymąsi, patys mokiniai, spręsdami problemą, gilinasi į naują mokymosi medžiagą.