MOKSLO PEDAGOGIKA IR SKAITMENINĖ KOMPETENCIJA

Skaitmeninės kompetencijos dimensijos (Calvani et al, 2008)

Atsižvelgiant į discipliną, mokymo / mokymosi metu gali būti labiau akcentuojamos skirtingos skaitmeninės kompetencijos dimensijos. Veiklų tipai, įgyvendinami IKT priemonėmis ir klasifikuojami kaip į studentus orientuoti metodai, gali būti skirstomi į toliau nurodytas kategorijas:

• Technologinės užduotys: informacinių technologijų elementų valdymas ir sąmoningas taikymas, kuris šiuo metu pirmiausia patenka į kompiuterijos sritį, tačiau jie sutinkami ir gamtos moksluose permokymą naudotis skaičiuoklėmis (pvz., titravimo rezultatai, judesių tyrimas), pristatymų priemonėmis ar kitomis programomis.
• Modeliavimo užduotys: duomenų bei informacijos valdymas ir interpretavimas, realių situacijų modeliavimas, visų pirma įtrauktas į problemų sprendimu pagrįstą mokymą klasėje.
• Tyrimų veiklos: informacijos rinkimas, organizavimas ir kritiškas rūšiavimas, kurio vienas iš praktinio įgyvendinimo pavyzdžių galėtų būti projektais grindžiamas mokymas ar mokymasis.
• Turinio kūrimas: turinio kūrimas bendradarbiaujant su kitais kolegomis pasitelkus technologinę aplinką, kurią suteikia bendradarbiavimo principu veikiančios internetinės biuro programos (pavyzdžiui, „Google“ dokumentai ar diskas) ir vikio tipo sistemos (pvz., „Wetpaint“, „MediaWiki“, „Wikispace“ ir t.t.).

 

IKT priemonės padeda tobulinti mokslinę kompetenciją, nes tiek mokytojai, tiek mokiniai turi galimybę gerinti savo skaitmeninius įgūdžius. Toliau pateikiama keletas šių priemonių taikymo sričių:

 

• Procesų ir savybių modeliavimas, kurio metu keičiamos reiškinių, kurie dėl dydžių skirtumųgali būti naudojami dideliems atotrūkiamssumažinti (pvz., atomų, molekulių, biocheminių procesų, kristalinės struktūros), erdvės ir laiko ribos.
• Laboratorinės įrangos panaudojimas ir eksperimentų, darbo su cheminėmis medžiagomis atlikimas virtualiojoje aplinkoje nepavojingu, švariu ir aplinkai nekenksmingu būdu. Eksperimentų planavimas, eksperimentinių situacijų tyrimas.
• Sudėtingų reiškinių rodymas, demonstravimas ir analizė, mikropasaulio pažinimas permodeliavimo priemones.
• Kitaip nei tradicinė medija, kompiuterinės grafikos atvaizdavimas ir duomenų analizė pasižymi greitumu ir ekspresyvumu.
• Interaktyvumas, įgyvendinamas skaitmeninėmis mokymo priemonėmis, skatinastudentus įsitraukti įžinių kaupimo, įgūdžių ir gebėjimų ugdymo procesus. Tą palengvina greiti atsakymai į klausimus ir staigus atsakas (angl. feedback) (bandymų ir klaidų metodas).
• Dėl plataus pristatymų rengimo priemonių pasirinkimo, tiek mokytojams, tiek mokiniams atsiveria galimybės paprasčiau ir adekvačiau atvaizduoti turimas žinias.
• Kompiuterizuotas eksperimentavimas sujungia realų pasaulį ir virtualią realybę, palengvindamas tiesioginės ir kokybinės informacijas įgijimą. Mobiliųjų prietaisų (pavyzdžiui, jutiklių, GPS)naudojimas lemiavis mažesnį mokymosi ir mokymo aplinkų sutapimą.

 

Internetas sujungia mokinius ir mokytojus į tą patį socialinį tinklą, perkeldamas mokymo / mokymosi procesą į visiškai naują dimensiją. Remiantis konektyvizmo (http://hu.wikipedia.org/wiki/H%C3%A1l%C3%B3zatalap%C3%BA_tanul%C3%A1s) teorija, santykis tarp mokinių, mokytojų ir informacijos yra nemažiau svarbus ir kompleksinis nei junginio fiziniai ir cheminiai ryšiai.

Be IKT prietaisų suteikiamų galimybių, taip pat būtina aptarti jų trūkumus bei situacijas, kai informacinės technologijos nepadeda pasiekti gamtos mokslų mokymosi uždavinių.

• Dažnai pasitaikanti problema yra virtualių sprendimų taikymas vietoj realių bandymų netgi tada,kai konkretaus reiškinio demonstravimas ir realus eksperimentas yra įmanomi dėl laboratorijoje esančios įrangos ir instrumentų.
• Tam tikrais atvejais kompiuterinė grafika ir animacijos sprendimai būna skirti labiau estetiniam vaizdui, o ne moksliniams duomenims perteikti. Taigi, nors modelių vizualinė vertė yra labai didelė, juose pateikiama klaidinga informacija.
• Dėl žiniatinklyje esančios informacijos gausos, visi turime prieigą prie plačių nepatikrintos informacijos klodų (pavyzdžiui, apie maisto produktus), moksliškai nepagrįstų sąvokų (pavyzdžiui, homeopatijos, „gyvojo“ vandens) ir pseudomokslinėsbei klaidinančios informacijos.
• Turinio kopijavimas ir naudojimas negalvojant ir nesigilinant į informacijos prasmę (taip pat žinomas kaip „copy / paste“ žinios) - vienas iš būdų, kaip mokiniai atlieka užduotis (pavyzdžiui, bandymus, pristatymus, namų darbus). Tam reikalinga sistemų, kurios tikrina ir vertina žinias, pokyčiai ir atnaujinimas.

 

---