BUVIMO VIETOS NUSTATYMAS IR GAMTOS MOKSLAI

Per pastarąjį dešimtmetį atsirado daug internetinių programų, kurios nauju būdu susieja iš palydovų gaunamus vaizdus, geografinę informaciją ir žemėlapių žymėjimą, pavyzdžiui, Nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo agentūros (NASA) programa„WorldWind“[1], „GoogleEarth“[2] ir „Bing“žemėlapiai[3]. Informacijos apie geografinę padėtį, t. y. buvimo vietą, atsiradimas siejamas su didėjančia elektroninio turinio, pavyzdžiui, nuotraukų, įrašų (angl. post) ir netgi matavimo duomenų, apimtimi.

Programoje „GoogleEarth“ pateikti pasaulio žemėlapiai gali būti labai naudingi ne tik geografijos, bet ir gamtos mokslų pamokose. „GoogleEarth“ įrankiai leidžia organizuoti įdomias keliones po mokslo istoriją ar kt., nes jais galima pažymėti kiekvieną pasirinktą geografinę vietovę ir aplankyti ją naudojant automatinio „skrydžio“ funkciją arba rankinį valdymą. Virtualus abonento keliavimas suteikia naujas „klasikinio“ elektroninio turinio pritaikymo galimybes vadovėliuose ir pamokose. Virtualios kelionės metu galima aplankyti pagrindines su radioaktyvumo istorija susijusias vietas, įskaitant branduolinį reaktorių Čikagoje, kur įžymioji Henry Moore skulptūrayra matoma net iš kosmoso. „GoogleEarth“ taip pat galite apžiūrėti Černobilio branduolinės elektrinės 4-ojo reaktoriaus sarkofagus.

3 pav. Buvusios Černobilio branduolinės elektrinės 4-ojo reaktoriaus sarkofagai.

 

Be geografinių vietovių, „GoogleEarth“ galima rasti ir naudotojų parengtų įvairių dydžių teminių žemėlapių,kurie faktiškai yra žemės rutulį gaubiantys sluoksniai. Kalbant apie taršos, oro kokybės problemas ar gamtos katastrofas, čia galima rasti daugybę šią informaciją pateikiančių žemėlapių, kurių skaičius nuolat kinta (daugiausia didėja) dėl paties interneto turinio plėtros.

 

Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjoeksperimentuoti su karinės paskirties padėties nustatymo sistema jau aštuntajame dešimtmetyje. Vis dėlto, net iki 2000 m. gegužės mėn. sukurta ir šiuo metu plačiai žinoma globalinė padėties nustatymo sistema (angl. GlobalPositioningSystem, GPS) civiliniais tikslais nebuvo naudojama, nes jai trūkotikslumo. Nuo to laiko visose transporto srityse taikoma iš pagrindų pakeista GPS imtuvų navigacijos sistema, o imtuvų integravimas į išmaniuosius telefonus ir planšetinius įrenginius atvėrė dar daugiau naujų galimybių.

Be faktinių matavimo duomenų, nuotraukų, vaizdo įrašų, stebėjimų ir t.t., GPS imtuvuose galite koordinatėmis pažymėti tikslią (iki 1 m) matuojamų objektų buvimo vietą. Šiuose prietaisuose yra numatytoji parinktis, leidžianti pažymėti maršruto punktus. Daugelyje modelių taip pat galima išsaugoti nuvažiuotą kelią ir rodyti jį į GPS imtuvą įkeltame žemėlapyje. Taigi, tyrimus atliekantys mokiniai turi galimybę pažymėti „GoogleEarth“ aplankytas matavimo vietas.

4 pav. Matavimas naudojat duomenų registravimo įrenginį su jutikliu

Gamtos moksluose vis dažniau naudojami duomenų registravimo įrenginiai (angl. data logger), turintys papildomų funkcijų, kurios leidžia paprastesniu ir įdomesniu būdu įkelti į kompiuterį prijungtų jutiklių užregistruotus duomenis ir priskirti jiems GPS koordinates. Vykdydami aplinkos tyrimus, galite naudoti tinkamus jutiklius, kad nustatytumėte oro kokybę (pavyzdžiui, anglies monoksidą, sieros dioksidą, azoto oksidus), temperatūrą, tirpalo pH, ištirpusio deguonies kiekį ir gamtinio vandens laidumą, ir įvairius kitus duomenis. Duomenų registravimo įrenginio naudojimo privalumas yra tai, kad mokiniai netgi reguliariai gali atlikti greitus ir tikslius matavimus tuo metu, kai prietaisas registruoja visus rodmenis.

Esama netgi tokių duomenų registravimo įrenginių, kurie matavimo duomenims, visoms reikiamoms koordinatėms ir nuotraukoms siųsti į pasaulio žemėlapį naudoja įtaisytus GPS imtuvus ir programinę įrangą.

5 pav. Trimatė (3-D) diagrama „GoogleEarth“

 

[1] NASA „WorldWind“ - http://worldwind.arc.nasa.gov/java/

[2]„GoogleEarth“ - http://earth.google.com/

[3]„Bing“ žemėlapiai - http://www.bing.com/maps/