Internetinės laboratorijos

Laboratorijos aplinkoje yra eksperimentuotojas, kuris atlieka eksperimentą.
Ir eksperimentuotojas, ir eksperimentas gali būti čia, vietoje, arba
nuotolinėje aplinkoje. Todėl klasifikuodami laboratorijas išskiriame vietines,
nuotolines ir virtualias laboratorijas, kaip iliustruojama 1 lentelėje.
|
Eksperimentas |
||
Vietinis |
Nuotolinis | ||
Eksperimentas |
Realus
Virtualus
|
Tradicinė laboratorija
Vietinė simuliacija
|
Nuotolinė laboratorija
|
Dešiniajame stulpelyje išvardintas laboratorijas vadiname internetinėmis laboratorijomis
[16]. Tai reiškia, kad svarbiausia šių laboratorijų naudojimo forma yra internetinė,
laboratorijos pasiekiamos per internetą arba intranetą.
Internetinės laboratorijos yra programinės įrangos simuliacijos arba aparatine
įranga pagrįsti realiu laiku vykdomi eksperimentai per specializuotus
paskirstymo serverius.
Laboratorijos kaip ir internetinės laboratorijos leidžia vykdyti įvairių
tipų internetinius eksperimentus:
-
Eksperimento
vizualizaciją, - ši paslauga leidžia studentui sekti internetinės laboratorijos
veiklą, kurią nusprendžia vykdyti, pavyzdžiui, dalyko dėstytojas. Studentas
savo monitoriaus ekrane mato dėstytojo kompiuterio darbalaukį, naudojamą
matavimo kontroliavimui eksperimento metu.
-
Eksperimento
kontrolę, - ši paslauga leidžia studentui atlikti eksperimentą kontroliuojant
nuotoliniu būdu vieną ar daugiau realių matavimo instrumentų. Studentas gali
pasirinkti, kokį specifinį eksperimentą atlikti iš keleto iš anksto apibūdintų
eksperimentų komplekte, jei tik šiuo metu laisvi eksperimentui atlikti
reikalingi instumentai.
- Eksperimento
kūrimas, - ši paslauga leidžia studentui nuotoliniu būdu kurti eksperimentinę
aplinką, pavyzdžiui, naudojant virtualius instruments ir realią aparatinę
įrangą.
Kitas internetinės laboratorijos sistematizavimo būdas, pagrįstas
internetinės laboratorijos kontrolės lygmeniu: nuotolinis instrumentavimas, nuotolinė
parametrų kontrolė ar nuotolinės kontrolės logika [13]. Šis sistematizavimas orientuotas į įvesties
ir išvesties kontrolės lygmenį bei logiką, kas turi būti būdinga tokios
laboratorijos vartotojui. Be to, dar taip pat naudojamos tokios inžinerinės
srities programinei įrangai būdingos charakteristikos kaip universalumas (kurį
nurodo pasiekiamumas, daugiakalbė parama, sistemos atvirumas), technologija (saugumas,
perkeliamumas, kontrolės rūšis), valdymas (IT parama, vartotojo valdymas, ir
t.t.). Internetinės laboratorijos taikymo mokyme atveju taip pat pridedamas ir didaktinis
naudingumas. Šios charakteristikos labiau orientuotos į vartotoją nei į technologiją,
atsiradusios dėl šiais laikais plačiausio internetinių laboratorijų taikymo
lauko ir technologijomis pagrįsto mokymo; jos suteikia tam tikrą kryptį,
orientavimąsi, į kurį reikia atsižvelgti kuriant naujas internetines
laboratorijas.