Čia pateiksime, kokiose muziejų veiklos srityse yra taikomos IKT ir paaiškinsime, kodėl jų taikymas toks svarbus.

Šiandien tikriausiai nėra nė vienos sėkmingos muziejaus veiklos, kur nebūtų taikomos informacinės komunikacinės technologijos. Eidami keliu nuo kultūrinių vertybių atskleidimo iki jų pasirodymo muziejaus stenduose turėtume pradėti nuo muziejinio tiriamojo darbo.

Po to, kai tam tikra vertybė/eksponatas iškasamas ar nusiperkamas, prasideda gilios analizės veikla moksliniu požiūriu. Archeologai/kuratoriai, restauratoriai pradeda tirti originalius  duomenis, medžiagą, priklausymą tam tikram centrui/ mokyklai, autorių /jei tai tapybos darbas, įrašus/dedikacijas ir t.t. Neskaitant iš anksto išnagrinėtų knygų ir istorinių dokumentų, kitas tyrėjų žingsnis yra rasti analogų. Šiandien galima greitai rasti analogų ir palyginti panašias vertybes, nes virtualiam rekonstravimui naudojamos kompiuterinės duomenų bazės ir programinės/ taikomosios programos. Tai palengvina tyrėjų darbą ir suteikia kryptį mąstymui arba įrodo autentiškumą ir tikrą mokslinį iškasto/nupirkto/ dovanoto objekto turinį.

Pabaigus mokslinį tyrinėjimą reikia aprašyti vertybes kaip mokslinius eksponatus – čia ir vėl pasitarnauja programinė įranga, t.y. duomenų bazės su dideliu skaičiumi kategorijų, lentelių, kurias reikia užpildyti pateikiant reikalingą informaciją apie kiekvieną eksponatą. Ši informacija yra būtina teisingam kiekvieno eksponato identifikavimui. Ji taip pat naudojama vagystės atvejais arba praradus vertybes kokiomis neįtikėtinomis neįveikiamomis aplinkybėmis. Lentelėse/ skaitmeniniuose vertybių pasuose taip pat talpinami jų skaitmeniniai įvaizdžiai, kurie aprašo eksponatą iš įvairių pusių ir įvairiais požiūriais. Suskaitmeninta vizuali identifikavimo informacija taip pat gali būti naudojama gilesnei mokslinei analizei.

Skaitmeninė informacija, vertybių identiteto aprašymas yra ne vienintelis IKT vartojimo pasirinkimas muziejaus vertybių saugojimo darbe. Dauguma muziejų turi tūkstančius ir net milijonus eksponatų, kurie turi būti laikomi tam tikra tvarka. Todėl asmeninio kompiuterio taikomoji įranga dažnai naudojama šiai tvarkai įvesti saugyklose. Saugyklų prižiūrėtojai pildo šias duomenų bazes kiekvieną dieną ir registruoja visus kiekvieno eksponato pakitimus judėjimo ir lokalizacijos atžvilgiu. Jei to nedarysime, sugriausime tvarką ir orientavimosi sistemą saugyklose. Visas muziejaus darbas bus sumaišytas ir sustos. Priėjimą dirbti su šiomis duomenų bazėmis ir naudoti šią programinę įrangą turi tik muziejaus saugyklos darbuotojai, kurie būtini šiuolaikiniuose muziejuose.

IKT taip pat naudojamos projektuojant darbą muziejaus erdvėse. Nors projektavimas pagrinde yra kūrybinė veikla, jis susijęs su erdvės parengimu ir reikalauja tam tikros programinės įrangos, kuri padėtų dizaineriams pasiūlydama/ patikrindama įvairius dizaino variantus ieškant sprendimo, pavyzdžiui, prieš išrenkant geriausią/optimaliausią variantą naujai ekspozicijai. Taip pat yra ir su muziejaus apšvietimu, akustine įranga ir t.t. Pastovios ir laikinos ekspozicijos įrangą turėtų iš anksto aptarti visas muziejaus personalas – skirtingu požiūriu. O tai įmanoma tik komentuojant įvairius skaitmeninius/virtualius modelius. Taigi muziejų eksponatų išdėstymo erdvėje dizaineriai ir ekspertai turi būti labai kvalifikuoti tokios programinės įrangos naudojimo srityje. Be jų kyla rizika, kad praktiniai rezultatai gali būti neteisingi. 

Kita muziejaus veiklos sritis, kuriai reikalingos IKT, yra ekspozicijų/stendų išdėstymas. Kiekviena paroda turi savo ekspozicijos planą, kuriame harmoningai išdėstomi eksponatai, tekstai, paveikslai ir įvairūs kiti elementai. IKT padeda rengiant vaizdinius, tekstinius ir kontekstinius elementus kompiuterinėmis unifikuotomis spalvų, grafinio dizaino, teksto šrifto pasirinkimo programomis. Asmeninio kompiuterio grafinio dizaino taikomosios programos gali suvienodinti tekstų ir paveikslų stilius, kad būtų panašesni į originalius eksponatus. Taigi kontekstiniai elementai bus kiek galima labiau būdingi tam tikrai epochai, ar bent jau estetiškai suderinami. Kuratoriai, atsakingi už ekspozicijos stendų dizainą, vartoja įvairias kompiuterines programas, kad išgautų autentišką kiekvienos temos ir stendo viziją. Kitaip visa ekspozicija atrodys neprofesionaliai. 

Tačiau aktyviausiai IKT naudojamos ir įgyvendinamos komunikacijos/mediacijos su publika srityje. Muziejaus mediacijai taikomi įvairių rūšių prietaisai, taikomosios programos. Pagrindiniai jų indėlio į muziejaus komunikacinę veiklą aspektai yra pristatymai/prezentacijos ir edukacinės veiklos. Paaiškinsime šiuos du IKT vartojimo aspektus paskutiniuose dviejuose skyriuose.

Efektyviai muziejinei komunikacijai užtikrinti reikia populiarinimo ir reklamos. Jei muziejus nori pritraukti žmonių ir materializuoti komunikaciją tarp žmogaus ir kultūrinio paveldo – visų pirma reikia informuoti visuomenę ir išpopuliarinti savo veiklas. Tai atlieka muziejaus ryšių su visuomene ekspertai. Kiekviena iniciatyva, nauja paroda, ugdymo programa, ir t.t. turi būti profesionaliai pristatoma. Muziejai turi publikuoti informaciją žiniatinklio svetainių socialiniuose tinkluose, medijose, reikia tam tikros reklaminės medžiagos/informacinių lapelių, plakatų, katalogų ir t.t. Ši reklaminė medžiaga gali būti parengta muziejuje tik naudojant IKT. Yra daugybė įvairių lengvai naudojamų programinių įrangų ir parengtų žiniatinklio šablonų, kurie gali būti naudojami medžiagos parengimui muziejaus viduje. Šios medžiagos parengimas nekainuoja brangiai ir neatima daug laiko.

Taip pat yra ir su medžiaga skaitmeninėms medijoms. Dauguma radijo interviu šiandien imami iš anksto ir tam reikalingos garsinės rinkmenos iš įvairių muziejaus personalo parengtų renginių vietų. Taip pat yra ir su žiniatinklio bei kai kuriomis TV prezentacijomis. Muziejai teikia vaizdo klipus ir garsinę/vaizdinę medžiagą žurnalistams ir taip sutaupo laiko bei finansines išlaidas. Skaitmeninės kameros surenka daug informacijos iš muziejaus viešų ir neviešų/profesionalams skirtų veiklų. Ši informacija taip pat gali būti surenkama ir parengiama kaip muziejaus archyvinė medžiaga. Tai labai lengva atlikti ir yra labai svarbu, nes tai istorijos išsaugojimas visuomenei – muziejai dažnai užmiršta išlaikyti savo kaip institucijos istoriją.

Muziejaus rinkodaros ir bilietų pardavimo veiklose  privalu naudoti IKT. Šiuolaikinis parodų planavimas praeina ateities produkto rinkodaros procesą. Ne visi muziejai gali pasidaryti būsimos ekspozicijos modelius – turint idėją pasitikrinti visuomenės interesą, bet beveik visi gali sau leisti atlikti nedidelę apklausą apie naujus planuojamus projektus ar net apie jau realizuoto projekto poveikį. Šioje srityje IKT vaidmuo taip pat didelis. Planuojamų ekspozicijų kompiuteriniai modeliai gali būti patalpinti žiniatinklio svetainėse  ar socialiniuose tinkluose Facebook/Twitter muziejaus profiliuose, kartu su juos lydinčia trumpa informacija apie naujo projekto tikslus ir lūkesčius. Preliminari apklausa taip pat ten gali būti talpinama, o rezultatai gali būti išanalizuojami dar prieš pradedant iniciatyvą. Nors profilių lankytojų ir apklausos dalyvių nebus daug, paprastai tai bus pastovi publika ir jos nuomonė bus reprezentatyvi. Į šią nuomonę galima atsižvelgti apibūdinant planuojamo projekto apimtį/mastą, ar net priimant teisingą sprendimą pradėti projektą ar ne.  

Kalbant apie bilietų pardavimą – situacija ta pati. Dideliuose muziejuose bilietų kasose įrengta speciali programinė įranga, kuri registruoja šiuos duomenis: apsilankymo dieną, valandą, apsilankymo pobūdį/ tikslą, ekspozicijos apžiūrėjimo su gidu ar be jo pobūdį, ir kitas muziejaus paslaugas, kuriomis naudojosi lankytojai. Kartais programa surenka informaciją apie lankytojų lytį, amžių, pomėgius ir t.t. Šios informacijos rinkimas ir analizė leidžia susidaryti realų lankytojo profilio vaizdą bet kuriuo metų laiku/laikotarpiu.  Akivaizdu, kad muziejaus rinkodaros ekspertai žino silpnąsias puses  ir aktyviąsias muziejų lankymo dienas, kiek bilietų parduota, kas yra dažniausi muziejaus lankytojai ar tikslinės grupės. Tai žinodamas muziejaus personalas pasirengia planuoti savo naujas iniciatyvas, orientuotas į publiką, kuri retai lankosi muziejuje. Kompiuterio programinę įrangą, skirtą šių marketinginių tyrimų realizavimui bilietų pardavimo muziejų pagrindu, nėra sunku sukurti ir vartoti. Ji labai naudinga ir nebrangi, net gaminant atskirai pagal kiekvieno muziejaus poreikius.

Ateidami į muziejų dauguma lankytojų nori pamatyti ir suprasti kaip galima daugiau. Muziejų salės nepajėgia patalpinti visų vertybių, kurios laikomos saugyklose. Salės nėra pakankamai didelės, kad būtų galima pateikti visą svarbią informaciją, viską paaiškinti, parodyti stenduose. Tuo labiau, kad tai nėra reikalinga kiekvienam lankytojui, tik kai kuriems specifiniams lankytojams, besidomintiems atskirtais muziejaus eksponatų aspektais. Kaip išspręsti šią problemą, kad, viena vertus, muziejus netaptų nuobodus, kita vertus, kad pateiktume papildomą informaciją tiems lankytojams, kuriems to reikia? Atsakymas paprastas – IKT pagalba. Informacinėms technologijoms galima patikėti daug papildomos tekstinės, kontekstinės ir vaizdinės informacijos. Ekranuose, internetinio ryšio pagalba panaudojant specialius prietaisus lankytojai gali gauti daugiau paaiškinimų, daugiau  informacijos apie eksponatus šiame muziejuje ir kituose muziejuose, jie gali gauti papildomos informacijos ta pačia tema, apie tuos pačius eksponatus, interaktyviai priimti ekspozicijos turinį ir t.t.

IKT turi didelį potencialą restauravimo ir konservavimo darbe muziejuose ir laboratorijose. Eksponatų datavimas, kilmės nustatymas, medžiagos apie vertybes tikrinimas ir pan. yra tik viena IKT panaudojimo restauravimo darbe dalis. Kita IKT naudojimo dalis – tai kompiuterinės programos ir informacijos keitimasis internetu apie galimą rastų vertybių dalių ar elementų viziją. Šios programos, panašiai kaip ir policijoje naudojamos programos, gali rekonstruoti visą objektą, bent jau pateikti galimus pasirinkimo variantus. Šios programos padeda atpažinti objektus ir rasti potencialius pasirinkimus/technikas jų rekonstravimui, atstatymui, jei reikia.

Čia pateikta informacija aprašo teigiamo įvairių IKT taikymo muziejuose sritis. Nors aprašymas trumpas ir neišsamus, galima padaryti išvadą, kad beveik nėra tokios muziejaus veiklos srities, kur IKT negalėtų dalyvauti ir būti naudingos. Ir dar – IKT vaidmuo tik auga ir plečiasi.