Daugeliu atveju imitacinis modeliavimas ir šiam procesui skirta aparatinė ir programinė įranga nėra tokia kompleksiška, kaip nurodyta ankstesniame paragrafe. Daugeliui techninių ir mokslinių užduočių atlikimui egzistuoja specialios imitacinio modeliavimo programos, pavyzdžiui, „Matlab“/„Simulink“, „MapleSim“ ar skirtingi „Modelica“ variantai (pavyzdžiui, „OpenModelica“).

Imitaciniai modeliavimai naudojami ne tik techninio projektavimo ar mokslo analitikos, bet ir ugdymo tikslais. Naudojant imitacinį modeliavimą lengviau pavaizduoti tam tikrų sistemų priklausomybę nuo skirtingų parametrų. Tai naudinga kuriant modelius ne tik mokslo, bet ir verslo ar socialinėse sferose.

Vienas iš tokių modelių taikymo būdų yra vadinamasis tinklinis imitacinis modeliavimas (angl. online simulation), kur minėtas procesas paleidžiamas tinkle, dažniausiai internete. Egzistuoja įvairios šio tipo modeliavimo technologijos, tačiau labiausiai paplitusios – „Java“ programėlės, netikras taikymas (angl. false application) ar realų pasaulį imituojančios programos (angl. second world application). Per pastaruosius keletą metų augant išmaniųjų telefonų ir planšečių naudojimo mastams, vis daugiau kuriama ir mobiliesiems imitaciniams modeliavimams skirtų programų.

Visi šie vystymosi procesai yra labai įdomūs, tačiau paprastai mokslininkai arba mokytojai nėra programavimo ir internetinių technologijų specialistai ir nemoka elgtis su jomis elgtis, arba negali kurti ar prižiūrėti savo pačių tinklinių imitacinių modeliavimų.

Dėl šių priežasčių buvo sukurta „EasyJava“ imitacinio modeliavimo priemonė, skirta fizikos modeliams kurti „Java“ programėlėmis, palengvinanti demonstratoriaus darbą.