Teoriškai maksimalus atstumas bus pasiektas esant = 45° kampui. Jei sudėsime tai kartu su paprastai gerų sportininkų pasiekiamu greičiu v₀ = 9 ms^-1 matematiniame modelyje, gausime maksimalų šuolio atstumą of x_max = 8.3 m, realią vertę (pasaulio rekordas yra 8.95 m). Bet maksimalus šuolio aukštis y₀ pagal modelį būtų 2.1 m, tačiau tai niekada nepasiekiama praktikoje. Kas čia neteisinga mūsų modelyje?

Pirma, nusileidimo taškas yra žemesnis nei pakilimo taško lygmuo. Atskaitos taškas visada yra kūno svorio centras. Tuo atveju, kai atsispyrus pašokama į viršų, šis taškas bus šuolininko šlaunų lygyje, o nusileidimo atveju – žemės lygyje. Šis aukščio skirtumas bus apie 1 m. Tokiu atveju optimalus šuolio kampas bus  42°.

Antra, šuolininkas paprastai nepasiekia būtino vertikalaus greičio, nes bėgdamas pasiekia tik horizontalų greitį. Geri šuolininkai sumažina savo horizontalų greitį prieš šuolį (panaudodami specialią bėgimo techniką paskutiniams trims žingsniams). Jie gali pasiekti 10 ms^-1 , staiga sumažinti horizontalų greitį iki 8.5 ms^-1 ir pasiekti 3 ms^-1 horizontalų greitį. Tai suteikia šuoliui kampą tan(a) =3/8.5 su  = 19.4°, tai antra priežastis, kodėl prarandamas maksimalus plotis.