Klasikinės muziejuje vedamos formalios pamokos
Pinigų muziejus ir
Linkolno pensas: Money
Museum and the Lincoln Penny - YouTube
Kaligrafijos mokymo
pamoka Tarptautiniame spaudos muziejuje: Part 1 Janet Martorello
teaching a class on Uncial Calligraphy at the International Printing Museum -
YouTube
Darbo istorijos
pamokos Nacionaliniame darbo muziejuje: Lessons from the History of
Labour - Kim Sattler of the National Museum of Labour - YouTube
Interaktyvios neformalaus/ savaiminio mokymosi muziejuje
pamokos
Mokyklinė
matematikos pamoka ankstyvaisiais 1900-siais: Early 1900s School Maths
Lesson - YouTube
Demonstracinė
dramos pamoka: Demo Drama
Class @ the NYS Museum - YouTube
Jei peržiūrėjote
pateiktus pavyzdžius, tai įsitikinote, kad
muziejuje vedamas neformalaus/ savaiminio mokymosi renginys yra ne
chaotiška ir intuityvi veikla, o gerai suplanuotas, gerai parengtas, siekiantis
pedagoginių tikslų, naudojantis profesionalius metodinius ir didaktinius
instrumentus renginys, kurį veda gerai pasirengę specialistai. Mokslinė
disciplina, vadinama „Muziejinė pedagogija“ yra Muziejininkystės programos
dalis ir gana sparčiai tobulinama pastaraisiais dešimtmečiais, nes neformalaus/
savaiminio mokymosi edukacinė praktika tapo labai populiari ir dažnai
įgyvendinama muziejuose. Dėl šios veiklos plačios apimties, negalime paaiškinti
visų neformalaus ir savaiminio mokymosi kaip visumos ar mokymosi muziejuose
aspektų. Tačiau aukščiau pateikti tekstai ir pavyzdžiai padės jums
įsivaizduoti, kaip neformalaus/ savaiminio mokymosi ugdymas muziejuje gali būti
palyginamas su klasikinio formalaus mokymosi ir mokymo procesu įgyvendinami
muziejaus salėje.
Daugiau pavyzdžių
galite rasti čia:
2011 HOT TICKET FEATURE:
Children's Museum of Virginia - YouTube
ОБРАЗОВАТЕЛНИ
ПРОГРАМИ - Регионален Исторически Музей - Пловдив
Pradėdami šią temą,
minėjome 3 pagrindinius ugdymo muziejuje metodus. Trečiasis yra pirmojo ir
antrojo junginys, t.y. mišrūs formalaus
ir neformalaus/ savaiminio mokymosi metodai taikomi kartu vienoje ir toje
pačioje ugdymo muziejuje programoje. Mišraus abiejų metodų panaudojimo
kriterijai yra publikos priėmimas ir edukacinio proceso efektyvumas. Paprastai
mišrūs metodai naudojami dažniausiai, kadangi muziejaus edukaciniai tikslai yra
ne tik įgyti naujų žinių, bet taip pat ir lavintis. Ne tik faktai yra svarbūs,
svarbu žinoti, ką su jais daryti ir kaip jie gali būti perkeliami ir pripažinti
kaip žmogiškos elgsenos, gyvenimo stiliaus, mąstymo standartų ir socialinės
veiklos dalis. Muziejaus edukacinėje veikloje taikomi visi įmanomi metodai,
siekiant iškeltų tikslų, susiję su kiekvieno žmogaus tobulėjimu bei visos
grupės ir visuomenės pažanga apskritai.
Pavyzdys:
Jei mokinių edukacinė programa muziejuje skirta temai „Vanduo kaip cheminis
junginys“ – muziejaus chemijos kabinete nepakanka tik parodyti ir panagrinėti
skirtingų vandens tipų struktūrą ir panaudojimą. Muziejaus programai svarbiau,
kad mokiniai suprastų, kad vanduo yra:
- vienas iš svarbiausių žmogiškųjų išteklių,
- galia ir energija,
- ne beribis žemėje, jo nepakanka,
- todėl mums būtina jį išlaikyti švarų ir naudoti tik svarbioms reikmėms,
nešvaistyti vandens.
Geras tokios programos rezultatas būtų ne tik žinios, bet ir atitinkamas
ekologinis ir socialinis elgesys, kalbant šia tema.
Šis pavyzdys rodo,
kad svarbiausias muziejaus edukacinių veiklų siekis yra daryti įtaką žmogaus
veiklai, ugdyti atsakingus ir jautrius gamtai ir visuomenei piliečius ir t.t. Muziejaus
edukacinė veikla siekia sukurti kriterijus globalioms vertybėms. Štai kodėl ji
skiriasi nuo klasikinės formalios veiklos ir yra platesnė. Dėl šios priežasties
kai kuriose šalyse ji taip pat vartojama ir kaip jaunųjų lyderių mokyklų
programos dalis.