Klasikinės muziejuje vedamos formalios pamokos

Pinigų muziejus ir Linkolno pensas: Money Museum and the Lincoln Penny - YouTube

Kaligrafijos mokymo pamoka Tarptautiniame spaudos muziejuje: Part 1 Janet Martorello teaching a class on Uncial Calligraphy at the International Printing Museum - YouTube

Darbo istorijos pamokos Nacionaliniame darbo muziejuje: Lessons from the History of Labour - Kim Sattler of the National Museum of Labour - YouTube

 

Interaktyvios neformalaus/ savaiminio mokymosi muziejuje pamokos

Mokyklinė matematikos pamoka ankstyvaisiais 1900-siais: Early 1900s School Maths Lesson - YouTube

Demonstracinė dramos pamoka: Demo Drama Class @ the NYS Museum - YouTube

 

Jei peržiūrėjote pateiktus pavyzdžius, tai įsitikinote, kad  muziejuje vedamas neformalaus/ savaiminio mokymosi renginys yra ne chaotiška ir intuityvi veikla, o gerai suplanuotas, gerai parengtas, siekiantis pedagoginių tikslų, naudojantis profesionalius metodinius ir didaktinius instrumentus renginys, kurį veda gerai pasirengę specialistai. Mokslinė disciplina, vadinama „Muziejinė pedagogija“ yra Muziejininkystės programos dalis ir gana sparčiai tobulinama pastaraisiais dešimtmečiais, nes neformalaus/ savaiminio mokymosi edukacinė praktika tapo labai populiari ir dažnai įgyvendinama muziejuose. Dėl šios veiklos plačios apimties, negalime paaiškinti visų neformalaus ir savaiminio mokymosi kaip visumos ar mokymosi muziejuose aspektų. Tačiau aukščiau pateikti tekstai ir pavyzdžiai padės jums įsivaizduoti, kaip neformalaus/ savaiminio mokymosi ugdymas muziejuje gali būti palyginamas su klasikinio formalaus mokymosi ir mokymo procesu įgyvendinami muziejaus salėje.

Daugiau pavyzdžių galite rasti čia: 

2011 HOT TICKET FEATURE: Children's Museum of Virginia - YouTube

www.polytechnicmuseum.org

ОБРАЗОВАТЕЛНИ ПРОГРАМИ - Регионален Исторически Музей - Пловдив

Pradėdami šią temą, minėjome 3 pagrindinius ugdymo muziejuje metodus. Trečiasis yra pirmojo ir antrojo junginys, t.y. mišrūs formalaus ir neformalaus/ savaiminio mokymosi metodai taikomi kartu vienoje ir toje pačioje ugdymo muziejuje programoje. Mišraus abiejų metodų panaudojimo kriterijai yra publikos priėmimas ir edukacinio proceso efektyvumas. Paprastai mišrūs metodai naudojami dažniausiai, kadangi muziejaus edukaciniai tikslai yra ne tik įgyti naujų žinių, bet taip pat ir lavintis. Ne tik faktai yra svarbūs, svarbu žinoti, ką su jais daryti ir kaip jie gali būti perkeliami ir pripažinti kaip žmogiškos elgsenos, gyvenimo stiliaus, mąstymo standartų ir socialinės veiklos dalis. Muziejaus edukacinėje veikloje taikomi visi įmanomi metodai, siekiant iškeltų tikslų, susiję su kiekvieno žmogaus tobulėjimu bei visos grupės ir visuomenės pažanga apskritai.

Pavyzdys: Jei mokinių edukacinė programa muziejuje skirta temai „Vanduo kaip cheminis junginys“ – muziejaus chemijos kabinete nepakanka tik parodyti ir panagrinėti skirtingų vandens tipų struktūrą ir panaudojimą. Muziejaus programai svarbiau, kad mokiniai suprastų, kad vanduo yra:

- vienas iš svarbiausių žmogiškųjų išteklių,

- galia ir energija,

- ne beribis žemėje, jo nepakanka,

- todėl mums būtina jį išlaikyti švarų ir naudoti tik svarbioms reikmėms, nešvaistyti vandens.

Geras tokios programos rezultatas būtų ne tik žinios, bet ir atitinkamas ekologinis ir socialinis elgesys, kalbant šia tema. 

Šis pavyzdys rodo, kad svarbiausias muziejaus edukacinių veiklų siekis yra daryti įtaką žmogaus veiklai, ugdyti atsakingus ir jautrius gamtai ir visuomenei piliečius ir t.t. Muziejaus edukacinė veikla siekia sukurti kriterijus globalioms vertybėms. Štai kodėl ji skiriasi nuo klasikinės formalios veiklos ir yra platesnė. Dėl šios priežasties kai kuriose šalyse ji taip pat vartojama ir kaip jaunųjų lyderių mokyklų programos dalis.