Tai mažų įrengimų ar metodų kategorija, kuri įgalina atlikti tris dalykus: pirma, leidžia prie objekto priskirti unikalų identifikatorių; antra, leidžia prijungti nedidelės apimties informaciją, tokią kaip amžius, buvimas ant lentynos, aplinkai būdingi duomenys, tokie kaip temperatūra ar drėgmė ir dar daugiau. Trečia, ji gali prireikus perduoti tą informaciją ar jos būklę optiniu būdu ar per elektromagnetinį dažnumą.

Jie gali būti naudojami fizinių objektų valdymui skaitmeniniu būdu, jų statuso valdymui, stebėjimui per visa gyvenimo laikotarpį, perspėjimui, kai šie objektai yra pavojuje – sugadinti ar pažeisti — ar net pakomentuoti juos pateikiant aprašymus, instrukcijas, garantijas, vadovo knygas, nuotraukas, ryšius su kitais objektais ir daugelį kitų rūšių kontekstinės informacijos, kokią tik galima įsivaizduoti.

Nors daug kitų pažangesnių išmaniųjų objektų kategorijų dar nenaudojami muziejuose, bet pagrindinės tokios kaip QR kodas jau yra gana įprastas dalykas.

QR kodas (sutrumpinimas nuo Quick Response Code – greito atsako kodas) – tai matriksos barkodo tipo prekybos ženklas( dviejų dimensijų kodas). Šis barkodas gali išsaugoti daugiau informacijos negu senieji linijiniai barkodai. Kvadratinės formos juodai baltas kodas gali išsaugoti įvairią tekstinę informaciją (pvz., vizitines korteles, internetinius adresus ir t.t.) ir net binarinius duomenis.

 

 

 

Tam, kad šį kodą perskaitytume, reikia fotoaparato ir programinės įrangos, kuri gali atlikti dekodavimą. Dekodavimas gali būti atliktas panaudojant mobiliojo telefono kamerą rodančią aktualią taikomąją programą, bet QR kodai taip pat gali būti dekoduojami kompiuterio su internetine vaizdo kamera pagalba.

Pavyzdžiai:

 

 

 

Šio Picasso eksponato reklamai Virginijos vaizduojamųjų menų muziejus sukūrė dailininko portretą, kurį sudaro QR kodai, tiesioginiai vartotojai gali pamatyti šį darbą ir kitą eksponuojamą informaciją naudodami išmaniųjų telefonų kameras su žiniatinklio puslapiais.