Lygiagrečios grandinės
Lygiagreti grandinė – tai grandinė, kurioje srovė teka daugiau nei viena trasa. Kiekviena atšaka keliauja vienoda srovė. Jei apkrovos varža kiekvienoje atšakoje yra ta pati, tai ir srovė kiekvienoje atšakoje bus ta pati. Jei apkrovos varža kiekvienoje atšakoje yra skirtinga, tai ir srovė kiekvienoje atšakoje bus skirtinga. Jei kuri nors atšaka neveikia, srovė toliau tekės kitomis atšakomis.
Lygiagrečioji Grandinė
a.
Realus vaizdas; b. Elektrinis vaizdas
Jungiklio paskirtis – tiekti srovę
grandinei, kad kiti komponentai galėtų tinkamai veikti. O maitinimo šaltinio pagrindinė
funkcija – gaminti grandinei energiją.
Įžeminimui,
lygiagrečioji grandinė turi daugiakanales trasas ar atšakas. Todėl:
atsivėrus vienai iš grandinės atšakų, srovė toliau tekės likusiomis
atšakomis;
kiekviena atšaka teka šaltinio srovė;
srovės tekmė kiekviena atšaka gali skirtis;
kiekvienos atšakos varža gali skirtis.
Lygiagrečioje
jungtyje, dvi ar daugiau varžų (R1, R2, etc.) sujungiamos
į grandinę taip, kad vienas varžos galas prijungiamas prie grandinės aukštos
(tiegiamos) grandinės, o kitas galas prijungiamas prie žemos (neigiamos)
grandinės pusės. Pilna akumuliatoriaus įtampa taikoma visoms varžoms
grandinėje, turinčioms legiagrečią jungtį.
Varža R0
(suma varžų R1 ir R2) lygiagrečioje jungtyje
apskaičiuojama sekančiai:
Aukščiau, bendras srovės kiekis l, tekantis šia
grandine, nustatomas Omo dėsniu:
Bendra srovė
l taip pat lygi srovių I1
ir I2, tekančių
atskiromis varžmis R1
ir R2, sumai.

Kadangi
akumuliatoriaus įtampa V vienodai taikoma visoms varžoms, srovių I1 ir I2 stiprumas gali būti
nustatomas Omo dėsniu sekančiai: