Lygiagreti grandinė – tai grandinė, kurioje srovė teka daugiau nei viena trasa. Kiekviena atšaka keliauja vienoda srovė. Jei apkrovos varža kiekvienoje atšakoje yra ta pati, tai ir srovė kiekvienoje atšakoje bus ta pati. Jei apkrovos varža kiekvienoje atšakoje yra skirtinga, tai ir srovė kiekvienoje atšakoje bus skirtinga. Jei kuri nors atšaka neveikia, srovė toliau tekės kitomis atšakomis.

Lygiagrečioji Grandinė

a.       Realus vaizdas; b. Elektrinis vaizdas

 

Jungiklio paskirtis – tiekti srovę grandinei, kad kiti komponentai galėtų tinkamai veikti. O maitinimo šaltinio pagrindinė funkcija – gaminti grandinei energiją.

Įžeminimui, lygiagrečioji grandinė turi daugiakanales trasas ar atšakas. Todėl:

atsivėrus vienai iš grandinės atšakų, srovė toliau tekės likusiomis atšakomis;

kiekviena atšaka teka šaltinio srovė;

srovės tekmė kiekviena atšaka gali skirtis;

kiekvienos atšakos varža gali skirtis.

Lygiagrečioje jungtyje, dvi ar daugiau varžų (R₁, R₂, etc.) sujungiamos į grandinę taip, kad vienas varžos galas prijungiamas prie grandinės aukštos (tiegiamos) grandinės, o kitas galas prijungiamas prie žemos (neigiamos) grandinės pusės. Pilna akumuliatoriaus įtampa taikoma visoms varžoms grandinėje, turinčioms legiagrečią jungtį.

Varža R₀ (suma varžų R₁ ir R₂) lygiagrečioje jungtyje apskaičiuojama sekančiai:

 

Aukščiau, bendras srovės kiekis l, tekantis šia grandine, nustatomas Omo dėsniu:

 

 

Bendra srovė l taip pat lygi srovių I₁ ir I₂, tekančių atskiromis varžmis  R₁ ir R₂, sumai. 

 

Kadangi akumuliatoriaus įtampa V vienodai taikoma visoms varžoms, srovių I₁ ir I₂ stiprumas gali būti nustatomas Omo dėsniu sekančiai: